Vandenilio nuotėkio aptikimas yra gyvybiškai svarbus, nes vandenilis yra bespalvis, bekvapis, labai degus ir sprogus (sprogimo riba yra nuo 4 % iki 75 % tūrio koncentracijos ore). Net ir nedidelio masto nuotėkis gali sukelti gaisrą arba sprogimą, kai jį veikia uždegimo šaltinis (kibirkštys, statinė elektra, aukštos temperatūros paviršiai ir kt.).
Toliau pateikiami pagrindiniai vandenilio nuotėkio nustatymo metodai ir metodai:
1. Katalizinis degimo jutiklis:
Principas: jutiklio viduje yra platinos vielos tiltelis, padengtas katalizatoriumi. Kai vandenilis pasklinda į jutiklį, jis be liepsnos dega su deguonimi, veikiamas katalizatoriaus, generuodamas šilumą ir pakeisdamas platinos laido varžą, taip sukuriant elektrinį signalą.
Privalumai: turi gerą vandenilio selektyvumą (palyginti su kitomis degiosiomis dujomis), greitą atsaką, platų matavimo diapazoną (nuo mažos koncentracijos iki didelės koncentracijos), santykinai ilgą tarnavimo laiką ir nedidelę kainą.
Trūkumai: Kad veiktų, reikalinga deguonies turtinga aplinka. Dėl didelės vandenilio koncentracijos jutiklis gali „nuodyti“ arba būti pažeistas (sukepintas), jis jautrus tam tikriems inhibitoriams (pvz., silicio junginiams, sulfidams, halogenų junginiams).
Naudojimas: plačiai naudojamas pramoninėje aplinkoje, vandenilio degalinėse, laboratorijose, kuro elementų sistemose ir kt.
2. Elektrocheminis jutiklis:
Principas: Vandenilyje vyksta elektrocheminė reakcija jutiklio elektrolite (dažniausiai oksiduojamas ant darbinio elektrodo), generuodamas srovės signalą, proporcingą vandenilio koncentracijai.
Privalumai: Didelis jautrumas (ypač tinka mažos koncentracijos PPM lygio nuotėkiams aptikti), geras selektyvumas (gali būti suprojektuotas taip, kad būtų būdingas vandeniliui), mažas energijos suvartojimas ir gali veikti aplinkoje, kurioje nėra deguonies.
Trūkumai: eksploatavimo trukmė yra gana trumpa (dažniausiai 2-3 metai), matavimo diapazonas yra ribotas (jis yra linkęs į prisotinimą arba sugadinimą esant didelėms koncentracijoms), jį labai veikia aplinkos temperatūra ir drėgmė, taip pat gali turėti įtakos kryžmiškai trukdančios dujos (pvz., CO).
Taikymas: dažnai naudojamas tais atvejais, kai reikia aptikti nuotėkio pėdsakus, pvz., stebint laboratorinius dūmų gaubtus, tikrinant vamzdynų ir vožtuvų sandarumą, stebint kuro elementų transporto priemonių vidų ir kt.
3. Infraraudonųjų spindulių jutiklis:
Principas: vandenilio molekulių sugerties charakteristikų panaudojimas tam tikrose infraraudonųjų spindulių juostose (ypač artimųjų ir vidutinių infraraudonųjų spindulių). Infraraudonoji šviesa skleidžiama per matuojamas dujas, o detektorius matuoja šviesos intensyvumo susilpnėjimą esant tam tikram bangos ilgiui, kad nustatytų vandenilio koncentraciją.
Privalumai: pasižymi puikiu selektyvumu (reaguoja tik į tam tikro bangos ilgio šviesą sugeriančias dujas), greitą atsaką, didelį matavimo tikslumą, ilgą tarnavimo laiką, nelinkęs apsinuodyti, gali išmatuoti dideles koncentracijas.
Trūkumai: didelė kaina, ribotas tradicinių infraraudonųjų spindulių jautrumas vandeniliui (reikalingas ilgesnis optinis kelias arba specialios technikos, pvz., fotoakustinė spektroskopija, siekiant pagerinti mažos koncentracijos aptikimo galimybes), gali būti paveikta vandens garų ir dulkių.
Taikymas: jis vis dažniau naudojamas scenarijuose, kuriems reikalingas didelis selektyvumas ir didelis patikimumas, pvz., vandenilio degalinėse, chemijos gamyklose ir atsirandančiose optinio pluošto paskirstytose vandenilio jutimo sistemose.
Vandenilish2 dujų detektoriusvaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį saugant gyvybę ir nuosavybę pramoninėje gamyboje. Jei turite kokių nors poreikių, nedvejodami teirautis.